apšusti

apšusti
apšùsti, apšuñta (àpšunta), apšùto Rtr 1. intr. K, DŽ, KŽ kiek apvirti, pavirti, aptrokšti: Bulvės apšùto Sn. Apšùst apšùto, ale da nesušuto Kp. Jug čia nesvarbu: kiek ta meisa apšùto, tiek Ms. | prk.: Kurie moksle yra apšutusiais tiktai, ale neišvirusiais, kurie truputį lyžterėję mandrumo, ale neprivalgę, tie pusakliai visu bjauriausi yra P. 2. tr. kiek pavirinti, patroškinti: Yr kaji kame plaučių apšustų̃ KlvrŽ. Bulbų apšuntì su burokeliais Lz. Legėsių patrupinu, àpšuntu ir padarau kaladnyko Grv. | refl. tr.: Boba miesčionka i batvinelių nemoka apsišùst Dglš. ║ pastatyti į karštą krosnį, kad šiltų, virtų; įkaisti, įšusti: Reikėj[o] iž vakaro [mėsa] apšùst Lp. 3. tr. verdančiu vandeniu nuplikyti, nutvilkyti: Reikia apšùstie avižų, išdžiovint ir sumalt LzŽ. Apšùsk avižų katilą Trgn. Avižas apšuñta: raudoną akmenį leidžia in vandenį Vdn. 4. intr. Š kuo karštu apsiplikyti, nudegti: Aje, vaikelia, neapšùsk Lb. ^ Kas apšus nuo pieno, tas ir vandenį pučia LTR(Užp). Pienu apšùtęs ir [v]andenį puta Pln. 5. intr. pasidaryti nešvariam, suprakaituoti: Riebi, tai dažnai apšuntù, smirdu – reikia dažnai praustis Klt. 6. intr. DŽ, FrnW, KŽ kaistant kiek apgesti, sudegti, įplėkti, apipūti: Veža avižas apšùtusias, t. y. neišdžiūvusias ant lauko J. Apšùtęs šienas Šts. Bulvės kapčy šiemet apšùtę Upt. Apšùs [taukai], kam taip storai užrišai? Grd. Jei žiemą rožių ūgliai smarkiai apšąla ar apšunta, jie genimi iki sveikų pumpurų rš. Beržinės malkos, jos apšùto i ne tokios geros Gg. Jau apšùtęs [medis], kirmėlių tik knibžda Lp. Pavasarį sniege radom vilką jau apšùtusį Alv. 7. intr. DŽ, Lš, Mrc šiek tiek netekti spalvos, apiblukti: Neleidžia jos eit, sako, sukenka apšùtus Vlk. Buvo dar naujas švarkas, teisybė, jau kiek apšùtęs Rm. Mėlynas popieris pastovėjęs saulėj apšùto Sn. 8. intr. kiek išgerti svaigiųjų gėrimų, apkaušti: Nedaug esu gėręs, bet jau apšùtęs Lkv. 9. intr. kiek apkvaisti, apduiti: Jis nuo mažų dienų toks apšùtęs buvo Ps. 10. tr. Ml prk. apsukti, apgauti: Nesusdėk tu su juo: anas greit gali taũ apšùst Dgl. Tu jo nepristok: apšùs tave i nueis Dglš. Jį in mainų apšùto, – sakiau, kad nemainyk! Slk. | refl. Ut: Apsišutaũ tavęs klausydamas Ktk. Aš delto šiemet arkliais mainykaudamas apsišutaũ Prng. \ šusti; apšusti; atšusti; dašusti; įšusti; iššusti; nušusti; pašusti; peršusti; prašusti; prišusti; razšusti; sušusti; užšusti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • apsusti — apsùsti vksm. Daũgelis mẽdžių ligóti, apsùsę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apšusti — apšùsti vksm. Kai̇̃ daržóvės apšuñta, vi̇̀ralas nukóšiamas per sietẽlį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsusti — apsùsti intr. 1. Š, KŽ aptekti niežais, susu: Kajina ko (kažin ko) tie mūso paršeliai taip apsùso, musėk nebdaėda Užv. 2. KŽ, DŽ apdžiūti, sumenkti: Už Raseinių nuo Eržvilko pusės stovi ąžuolas senas, apsusęs Mair. Tos obelies lapai tokie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užšusti — užšùsti intr. 1. šutinamam suminkštėti, apšusti: Pečiun su niekočia instumia, kad užšustų̃ tie lambai Dg. 2. užvirti: Bulbos užšùto Dv. 3. supulti, suzmekti (apie duoną): O juoda, o sunki, o užšùtus [duona] Db. 4. NdŽ užšutinti, užkaitinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkaisti — 3 apkaĩsti intr.; R197 1. kiek pakaisti, apšilti: Kai pienas apkaista, nukelti nuo ugnies rš. 2. kiek įkaisti, apšilti (apie organizmus) nuo judėjimo, šilumos, alkoholio: Aš apkaitaũ bedirbdamas, t. y. apšilau J. Ir ranka apkaĩto bemušant Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmukti — apmùkti intr. apipūti, apšusti, apgleimėti: Atrado pavasarį apmùkusį, žuvių apėstą [skenduolį] Krs. Per tiek laiko jau ir apmùko [oda] Kp. Iš vasaros langų stiklai baisiai apmùkę Šv. mukti; apmukti; atmukti; įmukti; išmukti; numukti; sumukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskursti — apskur̃sti intr. Rtr 1. Ser kiek nuskursti, nusigyventi: Krekenava būtų labai gražus kraštas, tik va apskur̃dęs truputį Krkn. Kaip apskur̃dę žmonės gyveno Upn. Dvaras apskur̃do: nė tie gaidžiai gieda, nė tie kurtai loja Rš. apskur̃dusiai adv. Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskurti — apskùrti intr. 1. Š, Erž apskarti, apdriksti, apiplyšti: Kada jis atsigriebs nubiednęs, apskùręs, alkanas? Dkš. Ir tavo galva: tai galgi eis apskùręs? Užp. Apskùrom, po vokyčiais bebūdami Trš. Ans buvo didliai apskùręs Všv. Piemenėlis toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsmukti — apsmùkti intr. Š 1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds. ║ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv. 2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsuselėti — apsùselėti intr. apsusti, nuskursti: Tokie gi šiemet tavo žąsiukai apsùselėję Ds. suselėti; apsuselėti; nususelėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”